sutratinti

sutrãtinti tr. 1. L, NdŽ, Nv imti tratinti, smarkiai subarškinti, supoškinti: Sutrãtinti būgną DŽ¹. Jau muni pavarė treitą ketvertą žingsnių pirmyn, automatą sutrãtino Kl. Po tam vėl sutratino tą kailiuką LTR. ║ tr., intr. sugriežti (dantimis), sugrikšėti: Nieko nesakė, tik dantimis sutrãtino i nuejo Rdn. Sutratino dantis, iškėlė kumščią Žem. 2. L, Sdk, Slk, Up sulaužyti, sutraškinti, sutrupinti ir pan.: Užpykęs ėmė ir sutratino grėbliakotį Jnšk. Ana sutràtino kaulus pijuko J. Jis lazdą sutrãtino ant jos nugaros NdŽ. Sutràtino gerą kėdę Jnš. Susigrūmę suvirto lovą ir sutrãtino Grg. Susėdo ant suolo vyrai, pradėjo šėlti ir sutrãtino Kv. Nukirstas medis kap griuvo an vežimo, visą vežimą sutratino Lš. Grėbliai pamesti – sulaužo, sutrãtina KlvrŽ. Sutrãtino į akminus dalgį – toks pjovė[ja]s Rdn. I linus mynė irgi: sudės sudės saujukes, eina arklys, sutrãtina sutrãtina Vgr. Sutrãtins liuob vyrai kožną spaviednyčią, kur įsės spaviedoti, toks buvo spaviednykas kunigas Ylakiūs Šts. Karvė ranką sutrãtino RdN. A tu nori matyti, ka aš tau tujau kriauklus sutrãtinu! Trk. Duokš, nes kaulus sutratinsiu Žem. Kaip krito kopėčios ant puodynių, teip ir sutrãtino visas Ėr. [Malūno krumpliaračio] dantys pagavo už kerpės vieną maišą ir taip sutratino, kad skudurų gniužulas teliko J.Avyž. Įkišo ranką į mašiną, ir visus pirštus sutrãtino Vkš. Būtų muni sutrãtinę, jei nebūčiu išlindusi [iš spūsties] Krš. Sutratinai galvas smako brš. Žemėje keliolika kartų būtuva buvę sutratyti, bet mėnulyje, mudviejų laimei, svėrėva tik šeštą dalį to, ką žemėje, ir dėl to kritova labai laimingai Mš. Aš da būčia gailėjus kirst [klevo], ale galia tvartą sutrãtyt Svn. Teip jų (vokiečių) arklius, vežimus ir pačius sutratino M.Valanč. Lietuviai, uždegti povyziu narsybės savo karvedžio, lygia dalia gulė ant eilių gelžiuotų vokyčių, kurių it tikri liūtai sienas ardė, kurias pirmuoju antpuoliu sutratino S.Dauk. | Gal mo[n] visus sąnarius sutrãtyt tie vaistai Skdv. 3. Skr sumušti, apkulti: Jį tep sutràtino, kad du mėnesius lovo[je] išgulėjo VšR. 4. sudeginti, supleškinti: Par karą sutràtino visus trobesius Jnš. Susiedas visas savo toras sutrãtino Kv. ║ surūkyti: Kol sėdžia, ben penkius papirosus sutrãtina Kp. 5. Vkš sušaudyti: Vidudienį išsivežė, vakare sutrãtino Adm. Sako, jum sutrãtysma šiteip kampe Trgn. Tūs kapūs irgi buvo daug sutrãtinta Skd. Pats gyrėsi šimtinę [žmonių] sutratinęs J.Avyž. 6. DūnŽ, Kv godžiai suėsti: Katinas žvirblį sutrãtino Šll. Suėdė žvirblelį, sutratino LTR(Vdk,End). Vilkas kiškutį sutrãtino Ds. Šuo, kiek tik atnešiau kaulų, visus sutratino Gž. Karvė sutratino visus betvinius Gršl. | Meška grobė kinką, triaukš triaukš kaulą sutratino, gurkš prarijo MitIII106(M.Valanč). ║ godžiai, triauškiant viską suvalgyti: A taip greit sutrãtino tus obūlius? Rdn. Ben dešim obuolių iš karto sutrãtinau Krs. Jau kopūstus sutràtinom Klov. Kur jam ir lenda – pilną lėkštę agurkų sutràtino Srv. Sutrãtinau tą pyragelį taip, kad nu Vkš. Sutràtino viską, kas tokims vyrams! Krš. Nesutrãtink visų riešutų, pasilik šventėm Ėr. Jis visus muno riešutus sutràtino Šauk. 7. sunkiai ar daug suvežti, sugabenti: Dobilus visus į daržinę sutrãtino par vieną dieną Kv. \ tratinti; aptratinti; atitratinti; įtratinti; ištratinti; nutratinti; patratinti; partratinti; pertratinti; pritratinti; sutratinti; užtratinti